krieslas

×kriẽslas sm. žr. kriesas 3.

◊ iš kriẽslo eĩti (išsikráustyti)

1. pakvaišti, netekti proto: Išsikráustė iš kriẽslo ir kavaitinėja Slm.

2. šėlti, išdykauti: Vaikai, neĩkit iš kriẽslo: diržą paimsiu! Slm.